Spalio 15 d. surengtos spaudos konferencijos Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika apžvelgė devynių mėnesių Klaipėdos uosto krovos rodiklius.

Per devynis mėnesius šiemet uosto kompanijos perkrovė 33,6 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

„Išgyvename pakankamai sudėtingą laikotarpį dėl nesibaigiančios pandemijos, geopolitinių iššūkių, brangstančių išteklių ir logistikos. Tokie rezultatai rodo krovos kompanijų veržlumą”, – taip skaičius vertino V. Šileika, pabrėžęs, kad uosto gelbsti diversifikuoti krovinių srautai.

Vis dėlto šie metai Klaipėdos uostui nėra patys geriausi, nors pagal krovą jis toliau lyderiauja tarp Baltijos šalių uostų. Uosto krovos kompanijos teigia, kad neapibrėžta geopolitinė situacija, pandemija, stiprėjanti konkurencija trikdo jų veiklą.

Klaipėdos uoste jau dabar nebekraunami Baltarusijos naftos produktai bei azoto trąšos, o gruodį nutrūkus ir „Belaruskalij“ kalio trąšų krovai, uostas netektų dar apie 10 mln. tonų krovinių per metus.

Pasak V. Šileikos, netekus tokio krovinių kiekio, krovos kompanijoms prireiktų ne vienerių metų persiorientuoti, nes alternatyvų šiems kroviniams šiuo metu nėra.

Anot jo, jei Kinija toliau taikytų neoficialias sankcijas Lietuvai, konteinerių krova Klaipėdos uoste sumažėtų apie 30–50 proc., nukentėtų ne tik uostas, bet visa logistikos grandinė – įmonės rinktųsi Lenkijos ir Latvijos uostus, tai didintų transportavimo kaštus, pabrangtų prekės.

Pasak V. Šileikos, Vakarų Europoje egzistuoja praktika kompensuoti verslui netektis, kurios patiriamos dėl valstybės veiksmų. Jis kaip pavyzdį minėjo ir kaimynus latvius, kurie pernai geležinkeliams skyrė apie 60 mln. eurų subsidijų infrastruktūros išlaikymui, o Rygos uostas keliems metams įšaldė planus didinti žemės nuomos tarifus.

Po dviejų metų pertraukos pasaulinė laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) atnaujino veiklą Klaipėdos uoste ir LKAB „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas pradėjo veikti, kaip regioninis konteinerių paskirstymo centras.

Laivybos maršrutas susiejo Klaipėdą tiesiogine jungtimi su Indijos, Pakistano, Saudo Arabijos, Džibučio, Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių uostais. „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška sako, kad pandemija laivybos kompanijas privertė ieškoti naujų ir lanksčių sprendimų.

„Pandemijos sukelti logistikos grandinių sulėtėjimai, tuščių konteinerių trūkumas, pasaulinės prekybos disbalansai sąlygoja kamšatį tradiciniuose uostuose ir skatina laivybos kompanijas ieškoti naujų, lanksčių sprendimų, kaip išlaikyti jūrinių pervežimų kokybę“, – teigia R. Juška.

Tikimasi, kad dėl naujo krovinio srauto „Klaipėdos Smeltės“ perkraunamų konteinerių skaičius ūgtels mažiausiai dukart, nuo 14 000 TEU iki 28 000–32 000 TEU per mėnesį.

Neatmetama, kad ateityje „Klaipėdos Smeltė“ gali būti įtraukta į kitų okeaninės laivybos maršrutų žemėlapį.

Tai, kad „Klaipėdos Smeltė“ aktyviai veikia, kaip paskirstymo centras įrodo, jog prie jos krantinės spalio pradžioje švartavosi 15.200 TEU talpinantis konteinerinis laivas „Maersk Herrera“. Tai buvo didžiausias kada nors aptarnautas kompanijos Maersk laivas.

„Gas Natural Açu” (toliau – GNA) įgyvendinamam gamtinių dujų jėgainių projektui Brazilijoje pradėjus komercinę veiklą KN tapo dviejų pilnai veikiančių SGD terminalų operatore. Spalio pradžioje įvykusi iškilminga GNA SGD terminalo ir kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės veiklos pradžios ceremonija žymi reikšmingą etapą ir bendrovei KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda. (KN Açu), kuri atsakinga už nepriekaištingą SGD importo terminalo Açu uoste veiklą.

Gamtinėmis dujomis kūrenama kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė UTE GNA I (toliau – GNA I) – tai milijardo JAV dolerių vertės gamtinių dujų jėgainių projektas Rio de Žaneiro šiauriniame regione esančiame Açu uoste. GNA I, kurios 1 338 MW įrengtų pajėgumų pakanka aprūpinti energija 6 milijonus namų ūkių, prisidės prie energetinio saugumo šalyje užtikrinimo. Termofikacinei elektrinei dujos tiekiamos per SGD importo terminalą – SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu „BW Magna“, – kurio išdujinimo pajėgumai siekia 28 mln. kub. m. per dieną.

KN 2020 m. buvo paskirta SGD terminalo operatore Açu uoste sutartiniam 13 metų veiklos laikotarpiui su galimybe šį terminą pratęsti abipusiu sutarimu. Per šį laiką KN įsteigė vietos organizaciją KN Açu, parengė komandą terminalo eksploatacijai ir valdymui, taip pat sukūrė SGD terminalo eksploatacijos ir techninės priežiūros strategiją bei ISO standartus atitinkančią vadybos sistemą. KN veikla apėmė ir kitų reikšmingų operacinių ir komercinių procesų, tarp jų terminalo komercinės veiklos taisyklių, ekstremalių situacijų likvidavimo plano, angliavandenilių apskaitos sistemos bei kitų sistemų, būtinų SGD terminalo operacijų vykdymui, kūrimą.

Rugsėjo mėnesį „Klaipėdos konteinerių terminale“ (KKT) perkrautas išskirtinis krovinys – iš Italijos Bario uosto atplukdytas 73 tonas sveriantis geležinkelio diagnostikos lokomotyvas, skirtas kelių kokybės kontrolei ir defektų diagnostikai. Krovinio gavėjas „LTG Infra“ įsigijo šį modernų įrenginį pagal geležinkelių infrastruktūros modernizavimo programą.

22 m ilgio lokomotyvui iškelti iš laivo prireikė dviejų kranų, o nuvežimui nuo krantinės – dviejų galingų krautuvų. KKT darbuotojai dar kartą pademonstravo aukštą meistriškumą sunkiasvorio krovinio sinchroninės krovos dviem kėlimo mechanizmais operacijose.

Pagal kliento užsakymą lokomotyvas nuvežtas iki geležinkelio atšakos ir pastatytas ant bėgių, toliau išvyko savo eiga.

Klaipėdos uostą rugsėjį atplaukęs tik antras ir galbūt jau paskutinis šį sezoną kruizinis laineris. „Marina“ į uostamiestį atplukdė beveik 400 turistų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir kitų šalių.

Laineris „Marina“ priklauso kruizinei kompanijai „Oceania Cruises“ ir plaukioja su Maršalo salų vėliava, jo ilgis siekia 251 metrą, tai prilygsta penkių Smiltynės perkėlos keltų ilgiui. 2011-aisiais pastatytas laivas talpina beveik 1 450 žmonių. Klaipėdos uoste jis lankosi jau nebe pirmą kartą.

Rugpjūtį Klaipėdos uoste švartavosi kruizinis laivas „Artania“, kuris buvo pirmasis šį sezoną. Laineris atplukdė 677 vakcinuotus turistus iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Kruizinės laivybos era Klaipėdoje ir uoste prasidėjo dar 1999-aisiais, o kruizinių laivų terminalas, kuris skirtas būtent tokiems laineriams švartuoti, pastatytas 2003-iaisiais. Iki pandemijos Klaipėdos uoste kasmet apsilankydavo per penkiasdešimt laivų.

Manoma, kad kruizinė laivyba turėtų galutinai atsigauti per artimiausius keletą metų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2022-ais metais norą užsukti į Klaipėdą jau išreiškė 52 laivai, 2023-iais taip pat jau planuoja atplaukti kelios dešimtys laivų.

Klaipėdos uoste numatoma ir naujos, kruiziniams laivams skirtos krantinės statyba centrinėje miesto dalyje greta vystomos „Memelio miesto“ teritorijos, tad į Klaipėdą ateityje galės atplaukti dar daugiau kruizinių laivų.