Birželio viduryje Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nariai kartu su Klaipėdos uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovais vyko į tradicinę verslo kelionę, kurios tikslas - kasmet susipažinti su naujais uostais. Šiemet kelionės tikslas buvo pažangiausi Danijos, Švedijos ir Suomijos uostų terminalai.

Kopenhagoje asociacijos nariai susitiko su Danijos laivybos brokerių ir uosto operatorių asociacijos atstovais, kurie surengė turiningą kelionę laivu po uostą. Taip pat buvo lankomasi naujoje DFDS būstinėje, vyko ekskursija Prøvestenen birių ir skystų krovinių terminaluose.

Švedijoje dalyviai turėjo unikalią galimybę apiplaukti uostą elektriniu laivu "Sylvia". Jiems taip pat buvo surengtos neeilinės ekskursijos Värta hamnen terminale ir Stokholmo Norviko uoste. Vyko susitikimas su Lietuvos ambasada Švedijoje.

Paskutinė vizito diena buvo skirta susipažinimui su Helsinkio Vuosaari bei Kotkos uostų terminalais.

Ši verslo misija buvo puiki proga pasisemti gerosios patirties, aptarti įvairias temas – nuo partnerystės tarp uosto administracijų ir terminalų operatorių, uosto ir miesto santykių iki atsparumo dabartiniams pasauliniams iššūkiams ir dekarbonizavimo iššūkiams uostų veikloje.

Vizitai akivaizdžiai patvirtino galimybes gilinti Lietuvos ir Skandinavijos uostų bendradarbiavimą bei ieškoti naujų veiklos sinergijų.

Energijos terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) sėkmingai įsitraukia į vis daugiau tarptautinių SGD projektų. Bendrovė pradeda teikti Elbehafeno SGD terminalo Brunsbiutelyje, Vokietijos šiaurėje, komercinio eksploatavimo paslaugas. Tai jau antrasis SGD terminalas Vokietijoje, prie kurio veiklos prisideda KN. Nuo praėjusių metų rudens bendrovė yra ir Šiaurės jūros pakrantėje veikiančio Vilhelmshafeno SGD terminalo komercinė operatorė.

Vokietijos Brunsbiutelio uostamiestyje Elbės upės žiotyse įsikūrusiame Elbehafeno uoste SGD terminalo projektą Vokietijos vyriausybės užsakymu įgyvendino energetikos grupės RWE dukterinė įmonė „Elbehafen LNG“.

Pagal su bendrove „Elbehafen LNG“ pasirašytą sutartį komercinės terminalo valdymo paslaugos apima terminalo komercinei veiklai reikalingų sistemų sukūrimą ir priežiūrą, logistikos operacijų valdymą, terminalo pajėgumų rezervavimą pagal nustatytą tvarką ir kitas kliento poreikiams pritaikytas terminalo eksploatavimo paslaugas.

Elbehafeno SGD terminalo sprendinys paremtas plaukiojančio laivo-saugyklos (FSRU) technologija. Terminale dujas iš dujovežių priima 2018 m. pastatytas SGD laivas-saugykla „Höegh Gannet“, kurio talpa siekia 170 tūkstančių kubinių metrų. Projektinis terminalo metinis pajėgumas – 7,5 mlrd. kub. m gamtinių dujų.

Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pažymi, kad dar vienas laimėtas Vokietijos SGD terminalo komercinio operavimo paslaugų konkursas patvirtina, kad daugiau nei prieš penkerius metus priimtas sprendimas sutelkti dėmesį į SGD verslo vystymą tarptautinėse rinkose buvo teisingas.

Klaipėdos jūrinių ir pramonės asociacijų vadovai parengė kreipimąsi šalies valdžiai dėl ketinimų jungti Klaipėdos aukštąją jūreivystės mokyklą prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) ir siūlo jungimą vykdyti su Klaipėdos universitetu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad jos sudaryta ekspertų komisija pritarė siūlymui Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) prijungti prie „Vilnius TECH“, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją.

Jūrinio verslo bendruomenė nepritaria tokiam siūlymui ir yra įsitikinusi, kad jūrinis ugdymas, išsilavinimas ir mokslas turi būti koncentruojamas Klaipėdoje. Verslas siūlo LAJM jungti prie Klaipėdos universiteto.

„Jų matymas ir vizija išsiskyrę su mūsų. Mes šiuo metu, verslo asocijuotos struktūros, manome, kad turime dėti pastangas, kad nutarimas būtų peržiūrėtas, atsižvelgta į daugkartinius prašymus ir norus, reikalavimus, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla būtų prijunta prie Klaipėdos universiteto ir suformuota savarankiška Lietuvos jūrų akademija“, – įsitikinęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika taip pat pabrėžia, kad „Vilnius TECH“ universitete nevystomas jūrinis mokslas ir jūrinės studijos. Jo teigimu, konsolidacija turi vykti apjungiant potencialą ir kuriant branduolį Klaipėdoje.

Kreipimąsi Vyriausybei, ŠMSM, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui bei Jūrinių reikalų komisijai pasirašė šešios organizacijos – Lietuvos laivų savininkų asociacija Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos pramonininkų asociacija.

Pasaulinė konteinerių gabenimo bendrovė „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) nusprendė įtraukti „Klaipėdos Smeltę“ į atnaujinamą laivybos maršrutą „Swan“. Taip siūlomas pirmasis tiesioginis susisiekimas tarp Kinijos Čingdao bei Klaipėdos uosto, o pakeliui laivai užsuka į Singapūro, Malaizijos, Saudo Arabijos, Belgijos ir Lenkijos uostus.

„Klaipėdos Smeltės“ rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas sako, jog naujas maršrutas didins „Klaipėdos Smeltės“ kraunamų konteinerių apimtis, bet kiek – dar nežinoma.

„Tikimasi, kad „Swan“ maršruto atidarymas padidins „Klaipėdos Smeltės“ perkraunamų konteinerių kiekį, tačiau konkrečios apimtys dar modeliuojamos“, – sako jis.

„Klaipėdos Smeltę“ valdo tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment“, kurią kontroliuoja MSC.

Pasak E. Galuškino, šis maršrutas atveria naujas galimybes ne tik bendrovei, bet ir visai Lietuvai, nes Tolimųjų ir Vidurio Rytų rinkos bus greičiau pasiekiamos.

„Naujo okeaninio maršruto atsiradimas Klaipėdos uoste savaime reiškia atsiveriančias naujas galimybes šalies eksportuotojams ir importuotojams, kuriems aktualios Tolimųjų ir Vidurinių Rytų rinkos. Jos bus pasiekiamos sparčiau ir patogiau“, – sakė bendrovės atstovas.

64-us veiklos metus skaičiuojanti energijos terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) birželio viduryje pristatė naują ilgalaikę veiklos strategiją 2023–2050 metams. Su ja bendrovė pradeda energetinės transformacijos kelionę, kurios tikslas savo veiklas adaptuoti taip, kad teikiamos paslaugos atitiktų ateities poreikius, o veikla iki 2050-ųjų taptų visiškai neutrali klimatui.

„Pasaulis juda dekarbonizacijos linkme ir artimiausiais dešimtmečiais turės pereiti nuo vis dar populiaraus iškastinio kuro vartojimo energetikoje ir transporte prie kitų energijos rūšių. Šio pokyčio akivaizdoje esame pasiruošę atliepti verslo ir pramonės lūkesčius aprūpinant juos svarbiausiais energijos ištekliais bei svariai prisidėti kuriant ateitį, paremtą tvaria energetika. Sieksime būti svarbia ateities energetikos tiekimo ir vertės grandinių dalimi, sėkmingai kuriančia vertę energetikos sektoriuje, tiek užtikrinant energetinį saugumą, tiek finansinę grąžą akcininkams”, – sako Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Ilgalaikė KN veiklos strategija apima tris svarbiausias veiklos kryptis – skystųjų energijos produktų, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus ir darbą su naujomis energijos rūšimis, tokiomis kaip sintetinis kuras, vandenilis ir jo junginiai, kiti alternatyvūs energijos nešėjai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas ir kt.

Malkų įlankoje baigta Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės krantinių rekonstrukcija, Uosto direkcijai kainavusi daugiau kaip 12 milijonų eurų.

Rekonstruotos krantinės skirtos švartuoti laivus, laukiančius remonto doke arba baigiamus remontuoti laivus. Šis investicinis projektas taip pat užbaigia vieną iš laivų remontui skirtos infrastruktūros komplekso Malkų įlankoje rekonstrukcijos etapų.

„Malkų įlankos infrastruktūros išvystymas mūsų veiklą perkėlė į kitą lygį, ir jau galime džiaugtis rezultatais bei sukurta pridėtine verte ne tik mūsų įmonei, bet ir uostui, miestui, šaliai. Džiaugiuosi, kad šis projektas buvo įgyvendinamas nuosekliai ir kompleksiškai, įvertinant laivų remonto veiklos ypatumus. Tai leidžia užtikrinti dar efektyvesnį ir sklandesnį darbą, tai ypač svarbu pritraukiant naujus užsakymus, tačiau nuveikti dar yra ką – laukia 129–130 ir 133–134 krantinių rekonstrukcija, 131–132 krantinių kapitalinis remontas. Darbų tęstinumas būtinas, atsižvelgiant tiek į mūsų įmonių grupės plėtrą, tiek į pačių krantinių, pastatytų prieš 50 metų, būklę – per laiką jos fiziškai susidėvėjo, kelia saugumo problemų ir nebeatitinka šių dienų verslo poreikių“, – teigia VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Pastaraisiais metais VLG grupė į laivų remontui skirtą suprastruktūrą investavo per 100 mln. Eur – įsigyti du „Panamax“ laivams remontuoti skirti dokai, kranai, kita technika ir įranga.

2022 metais įmonė suremontavo daugiau nei 80 laivų, iš jų 30 modernizavo.

Klaipėdoje stiprinamos profesinio mokymosi galimybės norintiems įgyti specialybes, susijusias su jūros transportu, uostu, logistika ir ekspedicija. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija.

Pasirašyta trišalė sutartis padės dalintis gerąja praktika įgyvendinant su jūriniu sektoriumi susijusias profesinio rengimo programas, inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus, renginius, mokomąsias praktikas, kitas veiklas, skirtas mokinių ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro personalo kompetencijų tobulinimui, žinių gilinimui ir profesiniam bei asmenybės ugdymui. Labai svarbu, kad centre besimokantys moksleiviai galės semtis patirties Klaipėdos uoste veikiančiose kompanijose, atlikti praktiką, o ateityje siekti karjeros jūrinio sektoriaus srityje.

„Klaipėdos regionas kitų Lietuvos miestų kontekste išsiskiria savo specifika, todėl unikalių, su jūra susijusių specialistų poreikis visada išlieka aktualus. Nėra abejonių, kad ateities perspektyvoje Lietuvos jūrinis sektorius ir jo konkurencingumas nemaža dalimi priklausys ir nuo to, kaip bus ugdomos jaunimo kompetencijos. Tikime, kad aktyvi mokslo ir verslo partnerystė gali padėti pasiekti proveržį šioje srityje“, – sakė Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.

Neretai Lietuvos langu į Europą vadinamas Centrinis Klaipėdos terminalas birželį minėjo devynių metų gimtadienį. Modernus logistikos centras pastaruoju metu gyvena žaliojo uosto koncepcijos įgyvendinimo nuotaikomis ir žengia tvirtus žingsnius tvarumo link.

Dar pernai bendrovė pradėjo saulės jėgainės įrengimo ant kontrolės ir patikros posto stogo projektą, o birželį iš buvusio elektros energijos vartotojo Centrinis Klaipėdos terminalas tapo energiją gaminančiu vartotoju.

„Tikime, kad nepaisant sumažėjusių krovos apimčių ne pačius geriausius laikus išgyvenančios uosto įmonės turi žengti žingsnius, puoselėjančius tvarumą. Atsakingai žiūrime į vieną iš pagrindinių tvarumo veiksnių – energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, todėl aktyviai įsitraukiame į tvarumo užtikrinimui reikalingų pokyčių įgyvendinimą. Džiaugiamės, kad pirmą rimtą žingsnį jau žengėme ir tapome žaliosios energijos gamintojais“, – sako bendrovės generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Naujosios saulės elektrinės, sumontuotos ant bendrovės kontrolės ir patikros posto stogo, leistinoji generuoti galia – 99 kW. Planuojama, kad jėgainė per metus pagamins 95 000 kWh žaliosios elektros energijos. Tai sudarys 8 proc. viso terminale suvartojamo metinio elektros kiekio.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ jau baigiamas įrengti specialus laikinas kelias, kuriuo iš šios kompanijos Mažeikių link bus išgabentas didžiausias uosto istorijoje krovinys.

Rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos uostą iš Italijos laivu bus atgabentas milžiniškas reaktorius, skirtas naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos modernizavimui.

100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius, sveriantis apie 1.500 tonų, iš laivo bus iškrautas kompanijoje „Bega“ ir iš čia išgabentas į Mažeikius.

„Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus sako, kad uoste tokio dydžio krovinio iki šiol nebuvo.

„Kiek man žinoma, tai yra didžiausias Lietuvos istorijoje vienalytis krovinys. Šis iššūkis paliks didelį pėdsaką „Begos“ istorijoje, tai yra neįkainojama patirtis mūsų specialistams“, – teigė L. Rimkus.

Reaktorius iš anksto suplanuotu 145 kilometrų ilgio maršrutu per Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių rajonus bus vežamas vidutiniu 3 kilometrų per valandą greičiu ir tik naktimis. Jo gabenimas truks daugiau nei pusę mėnesio

Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB (toliau – KKT) įsigijo naują krovos įrangą - keturis uosto vilkikus, kurių bendra investicijų suma sudarė beveik 800 tūkst. eurų.

„Nuolat siekiame maksimaliai efektyviai organizuoti terminalų veiklą ir investuoti į tvarius sprendimus, todėl nuosekli technikos parko plėtra yra vienas iš bendrovės keliamų tikslų“, - apie naujos technikos įsigijimą kalbėjo Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Anot V. Šileikos, terminalas įsigydamas naują krovos techniką užtikrins dar efektyvesnius krovos procesus.

„Naujieji uosto vilkikai yra skirti konkrečiai Ro-Ro terminalui ir bus naudojami atliekant krovos darbus keltuose“, - sako KKT generalinis direktorius.

4 naujieji uosto vilkikai papildė iki šiol krovos procesuose naudojamų 27 vnt. vilkikų parką.

KKT priklauso Klaipėdos terminalo įmonių grupei, vienijančiai krovos, logistikos, krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo paslaugas teikiančias įmones. Per 2022 - ius KKT į krovos technikos įsigijimą investavo 11 mln. eurų.

Baigta kapitališkai remontuoti Malkų įlankos terminalo naudojama Nr. 141 krantinė.

Suremontuota daugiau kaip 130 metrų ilgio krantinės dalis: išmontuotos prastos būklės gelžbetoninės dangos bei krano kelias, įrengta 12 injekcinių gręžtinių polių, atlikti reikalingi sutvirtinimai, taip pat įrengta nauja lietaus nuotekų surinkimo sistema, 3 360 kvadratinių metrų ploto gelžbetoninė danga, atnaujinta ir laivų švartavimo įranga.

Darbų vertė siekia 0,9 mln. Eur. Projektą per pusę metų įgyvendino konkursą laimėjusi UAB „Kavesta“.

„Atlikta krantinės rekonstrukcija žymi mūsų terminalo nuoseklaus atnaujinimo proceso užtvirtinimą. Per praėjusius metus rekonstravome sandėliavimo aikštelę, pastatėme naują 3 200 m2 birių krovinių sandėlį, įsigijome vieną didžiausių Baltijos šalyse elektra varomą hidraulinį kraną, kurio krovos galimybės siekia – 1 300 t / val., investavome į frontalinio krautuvo įsigijimą bei kitą svarbią techniką. Visa tai padės dar labiau užtikrinti sklandų ir efektyvų MĮT darbą, kas ypač svarbu išsaugant esamu bei pritraukiant naujus klientus“, - kalba terminalo direktorius Julius Kiršis.

Po ketverių metų pertraukos gegužę Miunchene Vokietijoje ir vėl vyko didžiausia pasaulyje logistikos ir mobilumo paroda „Transportas ir logistika 2023“. Joje Klaipėdos uostą jungtiniu stendu pristatė 7 uostamiesčio įmonės, tarp kurių buvo ir dvi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narės – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas.

Pasaulyje pirmaujanti specializuota logistikos, mobilumo, IT ir visos transporto grandinės valdymo paroda paprastai būdavo rengiama kas dvejus metus, tačiau dėl pandemijos pastaraisiais metais buvo nuspręsta jos neorganizuoti. Šiemet po 4 metų pertraukos paroda grįžo niekuo nenusileisdama anksčiau vykusioms.

Remiantis parodos organizatorių pateiktais duomenimis, šiemet parodoje dalyvavo per 2 300 bendrovių – parodos dalyvių iš 67 pasaulio valstybių, reprezentuojančių ne tik Europos, bet ir pasaulinio transporto paslaugų spektrą.

Jau antrus metus tęsiama tradicija gegužės 20 d. minimą Europos jūros dieną pažymėti LR Seime organizuojamu forumu, skirtu verslo, mokslo, valdžios atstovams, už inovacijų plėtrą atsakingų organizacijų ekspertams, užsienio šalių ambasadų vadovams ir delegatams.

Seime jau antrąkart organizuotame renginyje vienu svarbiausių akcentų tapo siekis spartinti Lietuvos jūrinės strategijos kūrimą – ji gyvybiškai svarbi stiprinant valstybės pajėgumus tvarių sprendimų generavimo, inžinerinių talentų telkimo, gynybos ir kitose srityse.

Forume „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai“ buvo pristatytos svarbiausias jūrinės industrijos temos, tarp jų – jūrinių vėjo parkų bei naujos kartos karo laivo statybos planai, naujos jūrinės studijų programos, kuriomis siekiama atliepti tiek esamus verslo poreikius, tiek plėtrą planuojančių kompanijų situaciją bei pasaulyje stebimas tendencijas.