|
Gerbiami partneriai ir bičiuliai,
Pirmąjį 2021 m. ketvirtį LJKKA užbaigė atsinaujinusi: išrinktas naujas asociacijos prezidentas bei taryba. Naujoji vadovybė ir toliau sieks užtikrinti darbų tęstinumą sprendžiant uosto kompanijoms aktualius klausimus.
Vis daugiau dėmesio bus skiriama ir tvarumui versle bei darnumo krypčiai, kuri tampa viena iš prioritetinių sričių Klaipėdos uoste.
LJKKA nariai žaliojo kurso kryptimi pamažu jau žengia vis daugiau dėmesio skirdami projektams, kurie padeda plėtoti išmanų ir aplinkai draugišką uostą, mažinti energetinių resursų sunaudojimą, skatinti išmaniųjų technologijų plėtrą. Tokios veiklos pavyzdžius apžvelgiame ir šiame naujienlaiškyje.
Jame ir daug kitos pozityvios informacijos apie naujus klientus, filantropinę veiklą, krovos kompanijų investicijas, ambicingus projektus, aktyvius žingsnius aplinkosaugos srityje ir uoste dirbančius žmones.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariai
|
|
|
|
|
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) turi naują prezidentą. Juo išrinktas UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika. Šias pareigas kovo mėn. jis perėmė iš UAB Birių krovinių terminalo generalinio direktoriaus Vidmanto Dambrausko, kuris asociacijai vadovavo nuo 2017 m.
V. Šileika pabrėžia, kad jo kaip LJKKA prezidento pareiga bus tęsti darbą sprendžiant uosto kompanijoms aktualius klausimus.
„Uoste staigių pokyčių nebūna, laukia tęstiniai darbai. Vienais svarbiausių asociacijos prioritetų ir toliau liks uosto infrastruktūros plėtros klausimai, siekis užtikrinti palankias sąlygas uosto industrijai. Lietuvoje turime vienintelį uostą, kurį privalome visiškai išnaudoti ir gauti maksimalią naudą, todėl itin svarbu sudaryti palankias sąlygas uosto kompanijų veiklai ir jos plėtojimui“, – teigia naujasis LJKKA prezidentas.
Atsinaujinusią LJKKA tarybą sudaro:
- Vaidotas Šileika, Prezidentas
- Vidmantas Dambrauskas, Viceprezidentas
- Vytautas Štumbergas, Viceprezidentas
- Darius Šilenskis, Tarybos narys
- Julius Kiršis, Tarybos narys
- Laimonas Rimkus, Tarybos narys
|
|
|
|
|
AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) planuoja įsirengti pirmąją specializuotą automobilių plovyklą Klaipėdos jūrų uoste. Bendrovė taip sieks užtikrinti, kad uosto birių krovinių teritorijoje ir iš jos į Klaipėdos gatves išvažiuotų tik švarios transporto priemonės.
Automobilių plovykla, į kurią planuojama investuoti apie 300 tūkst. eurų, bus pirmoji tokia specializuota plovykla tarp Klaipėdos uosto krovos kompanijų. Aplinkai draugiškoje uždaro tipo plovykloje bus įrengti sauso ir šlapio valymo įrenginiai, kuriuose panaudotas vanduo bus saugiai grąžinamas į miesto nuotekų tinklus.
„KLASCO teritorijoje dirbančiai technikai prižiūrėti skirtą plovyklą nusprendėme pastatyti remdamiesi gerąja kitų Vakarų Europos uostų praktika. Juose tokios plovyklos, kurių dėka uosto teritorijoje ir iš jos išvyksta švarios transporto priemonės, yra įprastos. Šią patirtį pritaikėme ir Lietuvoje“, – teigia KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.
Šiuo metu projektas yra derinimo su valstybinėmis institucijomis stadijoje. Planuojama, kad plovykla KLASCO terminale bus atidaryta šių metų spalio mėnesį.
|
|
|
|
|
UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su norvegų konteinerine linija Viasea Shipping, kuri užsiima konteinerių pervežimais tarp Europos, Baltijos jūros ir Norvegijos uostų.
Kovo 18 d. terminalas priėmė ir pirmąjį linijos laivą „Greetje“, kuris gali vežti iki 658 TEU konteinerių. Laivas į Klaipėdos uostą užsuks kiekvieną ketvirtadienį ir kursuos maršrutu Klaipėda – Gdynė – Oslas.
Iki šiol Viasea konteineriai pasiekdavo Klaipėdą su Containerships linijos laivais. Matydama išaugusį poreikį rinkoje, Viasea Shipping nusprendė atidaryti savo atstovybę Klaipėdoje ir transportuoti konteinerius nuosavu laivu.
Linijos atstovas Klaipėdoje – UAB Viasea Shipping. Laivo agentas – UAB „Tarptautinės logistikos centras.
|
|
|
|
|
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ jau penktus metus bendradarbiauja su vienu stambiausių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų Lietuvoje AB „INTER RAO Lietuva“, valdančių vieną didžiausių vėjo elektrinių parkų Baltijos šalyse bei nuosekliai didinančių investicijas į žaliąją energetiką.
Pagal sutartį su „INTER RAO Lietuva“, kompanija „Bega“ naudoja elektros energiją, pagaminamą iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir taip prisideda prie taršos bei klimato kaitą lemiančių veiksnių neutralizavimo, pirminių energijos šaltinių importo ir naudojimo mažinimo, žaliosios energetikos plėtojimo.
|
|
|
|
|
|
|
„Bega“ nuo 2016 m. vykdo emisijų mažinimo programą, pagal kurią įmonės eksploatuojami tradiciniai dyzeliniai šilumvežiai keičiami elektriniais robotais-lokomotyvais. Šiuo metu kompanijoje eksploatuojami 4 į tinklą įjungiami ir vienas autonominis elektrinis robotas-lokomotyvas, varomas įkraunama ličio-jonų baterija ir turintis nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Krovos įmonė šiuo metu savomis jėgomis kuria jau šeštąjį robotą.
|
|
|
|
|
Kai Lietuvos eksportuotojai ir ekspeditoriai sutartinai pabrėžia pasaulinio masto problemą – jūrinių konteinerių trūkumą, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nelieka pasyviais situacijos stebėtojais. Bendrovės specializuotame ir sertifikuotame konteinerių remonto depe kiekvienas tuščias konteineris kruopščiai patikrinamas, išvalomas, surūšiuojamas pagal kokybę, esant poreikiui – suremontuojamas tam, kad laivybos linijos, kurias „Klaipėdos Smeltė“ aptarnauja, galėtų pasiūlyti klientams kuo daugiau galimybių. Esant poreikiui, dalies konteinerių vidus išdažomas maisto produktams tinkamais dažais, taip paruošiant dėžes jautrių krovinių transportavimui.
Apie konteinerių remontą specializuotame ir sertifikuotame depe išsamiau žiūrėkite video:
|
|
|
|
|
KN valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje pasiekta 1000-oji autocisternos krovos operacija, skaičiuojant nuo šio objekto veiklos pradžios, bei 300-oji paskirstymo stoties naudotojos Lenkijos kompanijos PGNiG autocisternos krova.
Daugiausiai SGD autocisternomis (skaičiuojant nuo veiklos pradžios) tiekta į Lenkiją (apie 76 proc.), apie 16 proc. realizuojama Lietuvoje aprūpinant SGD pakartotinio išdujinimo stoteles Druskininkuose ir Viečiūnuose, likusi dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją. Didžiausioje Lenkijos rinkoje SGD naudojamos nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems regionams gamtinėmis dujomis aprūpinti, taip pat plėtojamas SGD papildymo punktų tinklas sunkiasvoriam komerciniam kelių transportui. Šioje rinkoje tiek SGD, tiek gamtinės dujos turi didelę paklausą, kadangi Lenkijai siekiant dekarbonizacijos tikslų ši kuro rūšis yra paklausi ir turinti didelio potencialo ateityje.
|
|
|
|
|
Atnaujinami Naujosios perkėlos Klaipėdos pusėje infrastruktūros rekonstrukcijos darbai. AB „Smiltynės perkėla“ per kelis etapus ruošiasi sutvarkyti visą teritoriją nuo viaduko iki esamo pastato ir įvažiavimo į keltus.
Užbaigus numatytus du rekonstrukcijos etapus vietoje seno administracijos ir keleivių aptarnavimo pastato iškils naujas beveik 2500 pastatas, kuriame numatytos viešos erdvės lankytojams ir darbuotojams su atsiveriančiu vaizdu į Kuršių neriją, keleivių laukimo salės, kavinė, kasa, informacijos centras, administracinės patalpos, konferencijų salė. Pastate bus ir terasa kurioje visi atvykę galės sutikti ir išlydėti praplaukiančius laivus.
Įgyvendinus visus planus, Naujosios perkėlos terminalas taps modernesnis ir patrauklesnis miesto gyventojams bei jo svečiams.
|
|
|
|
|
Šiemet 27 metų veiklos sukaktį paminėjusi UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) tęsia investicijas į krovos įrangą ir terminalo infrastruktūrą bei geresnes darbo ir poilsio sąlygas darbuotojams.
Terminale statomos naujos virš 1000 kv. m. ploto dirbtuvės, kuriose dar šiemet įsikurs mechanikai, atliekantys terminalo technikos bei konteinerių remontą. Taip pat projektuojamas buitinių patalpų KKT darbuotojams pastatas. Šiuolaikiškame trijų aukštų statinyje bus įrengti komfortiški persirengimo, rūbų džiovinimo, poilsio kambariai, dušinės ir kt.
|
|
|
|
|
Kovo 27-ąją minint Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatro kūrėjams penktą kartą buvo įteiktos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ įsteigtos nominacijos „Mūza“.
„Mūzos“ nominaciją sudaro „Begos“ skiriama 1000 eurų piniginė premija bei skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtas mažosios plastikos darbas, atkartojantis nuo 1990-ųjų Klaipėdos dramos teatro fojė puošiančių to paties autoriaus skulptūrų „Mūzos“ fragmentą.
Kasmet įteikiama po dvi nominacijas: apdovanojimams teikiami per visą karjerą labiausiai nusipelnę aktoriai, režisieriai bei pastarojo teatrinio sezono metu ryškiausiai sužibėję jaunosios kartos kūrėjai.
Šiemet „Mūzos“ laureatu tapo daugybę išskirtinių vaidmenų Klaipėdos dramos teatre sukūręs aktorius Rimantas Pelakauskas.
Tarp jaunosios kartos kūrėjų šiemet įvertinta aktorė Toma Gailiutė, kuriai ir buvo įteikta antroji „Mūzos“ nominacija.
Nuo 2016 metų „Bega“ yra uostamiesčio Dramos teatro mecenatė. Pagal Mecenavimo sutartį, ši uosto kompanija ne tik teikia ilgalaikę finansinę paramą Klaipėdos dramos teatrui, bet ir prisideda prie teatro aktorių, režisierių, kitų kūrėjų įvertinimo bei paskatinimo.
„Pastarieji metai teatrui dėl karantino ribojimų yra ypač sunkūs. Smagu bent tai, kad Klaipėdos dramos teatras ieško ir sugeba rasti būdų, kaip neprarasti ryšio su žiūrovais, pasiekti juos kitomis formomis. Džiaugiamės ir didžiuojamės prisidėdami prie papildomų galimybių kurti kultūrinį turinį, puoselėdami teatro kūrėjų pagerbimo bei paskatinimo tradiciją. Ypač dabartiniu metu, kai tai yra ypač svarbu ir reikalinga“, - sako nominacijas „Mūza“ įsteigusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.
|
|
|
|
|
Dokininkas, pylėjas, kranininkas, laivų švartuotojas, laivų korpusų surinkėjas – profesijos, kurių nesutiksi niekur kitur Lietuvoje, tik uoste. Tęsiame projektą, kurio metu pristatome unikalių profesijų uoste dirbančių klaipėdiečių istorijas.
Šį kartą supažindiname su AB "Smiltynės perkėla" laivyno techninės priežiūros vadovu Tomu Šniepiu, kuriam šią vasarą bus 32 metai.
|
|
|
|
|
