AB „Smiltynės perkėla“ rugsėjo 11 d. pasirašė statybų sutartį su tarptautinio viešo konkurso nugalėtoju UAB „Infes“ dėl Naujosios perkėlos viešųjų erdvių bei keleivių stoties rekonstrukcijos. Viešosios erdvės ir keleivių stotis bus rekonstruotos už 13,89 mln. Eur be PVM.

Ne mažiau svarbi žinia yra ir finansavimo šiai rekonstrukcijai užtikrinimas. Parašu užtvirtinta ir finansavimo sutartis su „OP Corporate Bank plc“ Lietuvos filialu. Stabilus finansavimas leis rekonstrukcijai vykti sparčiai, taip išvengiant statybų kaštų bangavimo.

„Šios sutartys yra strateginis žingsnis projekto įgyvendinimo kelyje. Projektas startuos dar šiais metais ir planuojama jį užbaigti jau 2025 metų antroje pusėje. Tai tikrai trumpas laiko tarpas rekonstrukcijai, kurios metu bus sutvarkyta virš 20 tūkst. m2 teritorijos bei rekonstruota apie 2,5 tūkst. m2 keleivių stotis, pasiektas A klasės energetinis naudingumas. Itin svarbus teritorijos sutvarkymo elementas – naujai kuriamos viešosios erdvės. Kuršių marių krantinėje formuojamos rekreacinės salos su lauko terasomis, želdiniais, skirtingo intensyvumo apšvietimu, infrastruktūra dviratininkams”, - sako bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Vasarą Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje (LJKKA) lankėsi

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) stebėtojų taryba. Susitikimo su asociacijos nariais metu buvo aptarti aktualūs klausimai ir Klaipėdos uosto ateities plėtra.

Siekiant iš arčiau parodyti krovos kompanijų veiklą bei indėlį į uosto augimą, surengti išvažiuojamieji vizitai įvairiose krovos kompanijose. Stebėtojų tarybos nariai lankėsi KLASCO, Klaipėdos konteinerių terminale, Malkų įlankos terminale, Vakarų laivų gamykloje, laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, Centriniame Klaipėdos terminale, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ bei AB „Klaipėdos nafta“ (KN).

LJKKA nuoširdžiai dėkinga KVJUD stebėtojų tarybos nariams už dėmesį ir paramą.

Šaliai strategiškai svarbus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“ kitąmet tampa Lietuvos nuosavybe ir jame bus iškelta mūsų trispalvė. Paskelbus viešojo konkurso rezultatus paaiškėjo, kad „Klaipėdos naftai“ (KN) perėmus laivą-saugyklą, jo technine operatore 5 metus bus Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG Klaipėda“. Ši bendrovė priklauso grupei „Hoegh LNG“, kuri šiuo metu yra „Independence“ savininkė ir nuo 2014 m. rūpinasi laivo valdymu bei technine priežiūra.

KN skelbtas techninio „Independence“ operatoriaus konkursas – vienas iš veiksmų, leisiančių užtikrinti patikimą ir sklandžią terminalo veiklą jam tapus Lietuvos nuosavybe. Viso konkurse dalyvavo trys pirminį atrankos etapą įveikusios tarptautinės laivybos bendrovės: „Hoegh LNG Klaipėda“, „Wilhelmsen Ship Management“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“.

„Hoegh LNG Klaipėda“ pasiūlymas geriausiai atitiko keltus reikalavimus, iš kurių svarbiausi: paslaugos kaina ir kokybė. Šį didelės apimties ir sudėtingą pirkimą stebėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, o dalyvių paraiškas vertino KN, techninio konsultanto DNV bei Lietuvos transporto saugos administracijos ekspertai.

Tradiciškai pasitinkant Jūros šventę, buvo pagerbti jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, dirbantys jūrai ir uostui.

Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalis šiemet buvo įteiktas laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ generaliniam direktorius Rimantui Juškai. Jis apdovanotas už ilgametį ir nepriekaištingą darbą plėtojant Klaipėdos jūrų uostą, jo konkurencingumo didinimą bei Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vardo garsinimą pasaulyje.

L. Stulpino apdovanojimas yra skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei. Medalio steigėja yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

„Medalis simbolizuoja keletą svarbių žodžių: lyderystė, komandinis darbas, atsakomybė ir nuolatinis judėjimas į priekį. Prieš šimtą metų kapitonas Liudvikas Stulpinas visą savo gyvenimą paskyrė Klaipėdos uosto, tapusio svarbiausiu Lietuvos prekybos centru, plėtrai ir jūrinės valstybės savimonės formavimui. Jaudinantis iššūkis tęsti šią misiją toliau", - praėjus kuriam laikui po medalio įteikimo savo jauseną reflektavo R. Juška.

Šiųmetės Jūros šventės išvakarėse įteikti ir kiti garbingi apdovanojimai.

Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu už aukštos kvalifikacijos jūrinių specialistų parengimą, pažangios mokymo metodikos taikymą, mokymo vadovėlių rengimą ir išleidimą apdovanota Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytoja Jelena Belova.

Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės padėkos raštai įteikti Vaidui Valančiui, bendrovės „Garant Diving“ direktoriui, Bronislovui Bernotui, Lietuvos jūrų kapitono asociacijos nariui, Evaldui Dulkei, bendrovės „DFDS Seaways“ mechanikui.

Taip pat gausiam būriui jūrinės ir uosto bendruomenės atstovų įteiktos susisiekimo ministro M. Skuodžio bei KVJUD generalinio direktoriaus Algio Latako padėkos.

Malkų įlankos terminale (MĮT) investuota į papildomas cemento krovos talpyklas. Tris cemento krovai naudotas talpyklas, kurių bendras tonažas sudarė 3000 tonų, papildė dvi naujos talpyklos.

Nuo šiol 5-iose talpyklose vienu metu gali būti saugoma iki 6000 tonų cemento.

„Pastatėme naujas, papildomas cemento talpas, kurios skirtos priimti ir saugoti didesnius šio krovinio kiekius. Todėl nuo šiol galėsime aptarnauti daugiau laivų atplukdančių cementą ir užtikrinti našesnę krovą bei efektyviau aptarnauti transporto srautus ", - sako MĮT vadovas Julius Kiršis.

Naujų talpų gamybai panaudota 110 tonų metalo, jų gamyba truko tik apie 4 mėn.

Cemento krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka.

Vakarų laivų gamyklos grupės įmonėje „Vakarų Baltijos laivų statykla“ bus statomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atliekų surinkimo laivas. Sutartis dėl laivo statybos pasirašyta su „Baltic Workboats AS“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

Pagal galiojančias taisykles, atplaukę ir prieš išplaukdami iš Klaipėdos uosto laivai privalo pristatyti į uosto priėmimo įrenginius juose susidariusias atliekas. Siekdama užtikrinti šios paslaugos kokybę, uosto direkcija priėmė sprendimą statyti atliekų surinkimo laivą.

Planuojama, kad naujasis laivas turės lijalinių vandenų, nuotekų, šlamo ir šiukšlių surinkimo talpą. Laivu surinktos atliekos iš į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų bus transportuojamos ir perduodamos į krante esančius valymo įrenginius. Laivas taip pat privalės turėti sumontuotą lijalinių vandenų valymo įrangą.

Laivo ilgis neturėtų viršyti 45 metrų, plotis – 10 metrų. Planuojama, kad jis dirbs 24 valandas per 7 dienas. Įgulą sudarys 3 žmonės.

Statant laivą, dėmesys bus sutelktas ir į tvarumo uoste didinimą. Tad statytojas įpareigotas suprojektuoti ir pastatyti elektra varomą laivą. Projektuojant jį, taip pat privalės būti numatyta galimybė įdiegti vandenilio technologijas, kad ateityje jis būtų kaip pagrindinis energijos, kuria varomas laivas, šaltinis.

„Mūsų laivų statykla džiaugiasi galėdama dalyvauti konsorciume su „Baltic Workboats“ statant, dažant ir įrengiant atliekų surinkimo laivą, kuris prisidės prie poveikio aplinkai mažinimo Klaipėdos uosto vandenyse. Anksčiau statėme laivus su įvairių tipų varikliais, tačiau tai bus pirmasis mūsų statomas laivas su visiškai elektriniu varikliu", - sako pabrėžė įmonės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ Marketingo ir pardavimų departamento direktorius Ilja Andrusenko.

Laivas turi būti suprojektuotas ir pastatytas per dvejus metus. Jo kaina – 10,9 mln. eurų.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ rugpjūčio pradžioje iš specializuoto laivo buvo iškrautas didžiausias uosto istorijoje vienalytis negabaritinis krovinys – 1500 tonų reaktorius, skirtas naftos perdirbimo ir importo bendrovei „ORLEN Lietuva“ Mažeikiuose, kuri vykdo didžiausią pastaruoju metu investicinį projektą rekonstruojant ir modernizuojant gamyklą.

Tokio dydžio krovinys Lietuvos uoste dar nebuvo kraunamas ir nebuvo vežamas šalies keliais.

Kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus teigė, kad bendrovei teko specialiai pasirengti šio krovinio sutikimui, iškrovimui bei išgabenimui.

„Žinoma, visų pirma reikia geros, stiprios krantinės, kad priimtų laivą, kad galėtume iškrauti iš laivo tokį didelį krovinį ir turi būti išvažiavimas. „Bega“ pastangos buvo tikrai didelės – reikėjo atlikti daug inžinerinių skaičiavimų, pamąstymų, alternatyvų paieškų. Atlikome tam tikrus fizinius darbus pačioje krantinėje – buvo sumontuotas apkrovos nuėmimo rampa, kurios masė yra apie 2 tūkst. tonų, buvo įrengtas atskiras išvažiavimas, pasiruošta labai atsakingai“, – sakė L. Rimkus.

Rugsėjo pabaigoje „Begos“ krantinėje iškrauti dar trys didžiagabaričiai įrenginiai, skirti rekonstrukciją vykdančiai „ORLEN Lietuvos" gamyklai. Vienas jų – vakuuminė kolona – dydžiu iš esmės nenusileidžia rugpjūtį iš „Begos“ į Mažeikius gabentam reaktoriui. Ji netgi yra beveik 5 metrais ilgesnė, tačiau mažesnio skersmens ir net 8 kartus lengvesnė.

Liepą vyko produktyvus LJKKA narių susitikimas su Klaipėdos miesto meru Arvydu Vaitkumi ir vicemeru Algirdu Kamarausku.

Esame dėkingi svečiams už išsamią diskusiją įvairiais aktualiais klausimais. Susitikimo metu aptartos transporto ir infrastruktūros, investicinių projektų, švietimo, medicinos temos, apsikeista nuomonėmis dėl bendrų miesto klausimų ir jo ateities perspektyvų.

Vieningai sutarta, kad darnūs miesto ir uosto santykiai yra labai svarbūs, nes visi siekiame bendro tikslo – sukurti geresnę Klaipėdą visiems jos gyventojams ir suinteresuotosioms šalims.

Meras Arvydas Vaitkus pasirašė ir asociacijos svečių knygoje. Tebūnie tai mūsų visų įsipareigojimo kurti tvirtą partnerystę ir skatinti teigiamus pokyčius mieste simbolis.

Liepos pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užbaigė vieną iš laivų statybai skirtų įmonės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ (VBLS) krantinių rekonstrukcijos projekto dalių.

Uosto direkcijos projekto tikslas – rekonstruoti blogos būklės krantines Nr. 64, Nr. 65 ir Nr. 65 A ir pritaikyti jas 14,5 metro gyliui, užtikrinti doko darbą prie krantinių, pakeisti atmušus. Šiomis krantinėmis naudojasi Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos grupės įmonė „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

Vasarą buvo užbaigti I etapo parengiamieji darbai – 65 A krantinės sutvirtinimo darbai, kurie apima konstrukcijų sutvirtinimo ir ardymo darbus. Darbų metu prie krantinės išgilinta iki 7,5 metro, o akvatorijos link – iki 14,5 metrų. Parengiamuosius darbus, kurių vertė siekė 2,38 mln. Eur įskaitant PVM, atliko konkursą laimėjusi Latvijos įmonė AB „BMGS“.

Atlikti darbai sudarė galimybę įmonei nuleisti į vandenį pastatytą gelbėjimo darbams jūroje skirtą laivą „Scharhorn“. Unikalus daugiafunkcės paskirties laivas, skirtas gelbėjimo ir paieškos darbams jūroje, yra vienas iš didesnių VBLS statytų laivų.

„Labai vertiname, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuosekliai ir kompleksiškai skiria investicijas infrastruktūrai gerinti, ir dėkojame už operatyvų reagavimą į situaciją, atliekant 65A krantinės gilinimo darbus, kurie buvo būtini, kad pastatytas laivas būtų sėkmingai nuleistas į vandenį. Iš viso šiuo metu statome keturis laivus: du identiškus jau pastatytam, taip pat locmano ir žvejybinį. Tikimės, kad investicijos uosto infrastruktūrai gerinti bus skiriamos ir toliau, taip prisidedant ne tik prie mūsų įmonės tvaraus augimo, bet ir pridėtinės vertės uostui, miestui ir šaliai kūrimo, įgyvendinant laivų statybos projektus“, – tvirtino Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Vakarų Baltijos laivų statykloje keliais etapais bus rekonstruojamos ir kitos krantinės, kad prie jų būtų galima švartuoti doką ir didesnius laivus – tai pagerins laivų statybos sąlygas Klaipėdoje.

Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB (toliau – KKT) į naują teritorijos LED apšvietimą investavo apie 800 tūkst. eurų.

Pusmetį trukusių atnaujinimo darbų metu seni metalo halido ir natrio šviestuvai pakeisti naujais, energiją taupančiais LED šviestuvais, kurių bendras galingumas nuo šiol siekia - 120 kW. Sumontuotos naujos 7 apšvietimui skirtos atramos.

„Šio projekto įgyvendinimas – vienas iš strateginių žingsnių, siekiant dar efektyviau naudoti energetinius išteklius, bei prisidėti prie aplinkos tausojimo: LED šviestuvai naudoja mažiau elektros energijos, mažėja energijos sąnaudos elektrai gaminti, o tuo pačiu – ir į aplinką išskiriamo anglies dioksido", - teigia KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Pasak V. Šileikos, nuo konteinerių terminalo veiklos pradžios apšvietimo sistema buvo tobulinta kelis kartus, tačiau išplėtus teritoriją Perkėlos g. ir vykdant itin intensyvius krovos darbus ją buvo būtina modernizuoti, pritaikant šiuolaikinius ir energiją taupančius sprendimus.

Paskutinėmis vasaros dienomis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ terminale buvo baigtas iškrauti specializuotas laivas „BBC Destiny“, atgabenęs du sinchroninius kompensatorius, kurie reikalingi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vykdomai šalies elektros tinklų sinchronizacijai ir integracijai su kontinentinės Europos tinklais.

Klaipėdos uostą pasiekę Vokietijoje pagaminti sinchroniniai kompensatoriai buvo atplukdyti atskirais komponentais. Vienas jų komplektas „Begoje“ buvo iškrautas ant specialios transportavimo platformos ir autotransportu išgabentas į Telšius. Kitas iš laivo tiesiogiai perkrautas į baržą ir išplukdytas Nemunu iki Marvelės krovinių prieplaukos Kaune, kur buvo perkrautas į sausumos transportą ir nugabentas į Alytų.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis „Litgrid“ jau pradėjo šių sinchroninių kompensatorių montavimo darbus Telšių ir Alytaus pastotėse.

„Džiaugiamės, kad kompanijos „Bega“ universalios galimybės, technologiškumas ir per laiką užtarnautas partnerių pasitikėjimas leidžia mums dalyvauti tokiuose Lietuvos energetiniam saugumui svarbiuose projektuose. Beje, pastarasis projektas, kai krovinys iš laivo yra iškraunamas į baržą ir į Lietuvos gilumą yra išsiunčiamas vandens keliu, mums yra ypač įdomus, nes matome perspektyvą aktyvesniam šių kelių panaudojimui transportuojant įvairius krovinius tarp Lietuvos regionų ir jūrų uosto“, – sako „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Pasaulio jūrų universitete vyko tarptautinis seminaras, kuriame buvo aptarta itin svarbi jūrų pramonės tema – žaliųjų technologijų vaidmuo jūrų sektoriaus dekarbonizacijos procese.

Seminaras buvo surengtas pagal programos "Horizontas Europa" projektą.

Renginyje dalyvavo Europos Komisijos, Tarptautinės jūrų organizacijos, uostų bei laivybos sektorių atstovai, politikos formuotojai.

LJKKA vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus seminare dalijosi Klaipėdos uosto patirtimi ir iššūkiais dekarbonizacijos srityje. Jis pažymėjo, kad Klaipėdos uoste veikiančioms įmonėms vis aktualesni tampa lūkesčiai dėl veiklos tvarumo ir dekarbonizacijos poreikio.