2022 01 17

Atnaujinti saugumo reikalavimai renginiams

Nuo pirmadienio, sausio 17 d., renginiuose (išskyrus asmenines šventes), kurie vyksta uždarose viešose vietose iš anksto nustatytu laiku, visi vyresni nei 6 metų amžiaus dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Renginio organizatoriai privalo užtikrinti respiratorių dėvėjimo kontrolę viso renginio uždaroje erdvėje metu ir neaptarnauti respiratorių nedėvinčių žmonių.

Be to, renginių organizatoriams rekomenduojama renginio vietoje dalinti žiūrovams respiratorius bei iki renginio ir per pertraukas leisti vaizdo ar garso įrašą apie privalomą respiratorių dėvėjimą, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekcijos būtinybę bei draudimą valgyti ir gerti salėje. Be to, prie įėjimo į renginio vietą renginio organizatorius privalo pateikti informaciją (ne mažesnio nei A4 formato matomą užrašą) žiūrovams ar dalyviams apie tai, kad renginio metu privaloma dėvėti respiratorius, jei renginys organizuojamas uždaroje erdvėje.

Renginių organizatoriai ir dalyviai turi pasirūpinti tinkamais respiratoriais - rinktis reikėtų FFP2 arba FFP3 tipo respiratorius be vožtuvo, pažymėtus CE ženklu, kuris patvirtina produkto atitikimą Europos Sąjungos (ES) reikalavimams. Ant pakuotės taip pat turėtų būti nurodyta ES atitikties deklaracija „EN 149: 2001 + A1: 2009“. Šį standartą atitinkantys FFP2 tipo respiratoriai sulaiko ne mažiau kaip 94 proc. 0,3 μm dydžio dalelių, kurios gali pernešti virusą. FFP3 tipo respiratoriai tokio dydžio dalelių sulaiko ne mažiau kaip 99 proc.

Kitose uždarose viešose vietose (prekybos, viešojo maitinimo, paslaugų teikimo vietose, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų ir įmonių, kitų įstaigų uždarose erdvėse, viešajame transporte, švietimo įstaigose, bažnyčiose ir pan.) privaloma dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius.

Kad užtikrintų efektyvią apsaugą, veido apsaugos priemonė turi būti dėvima tinkamai: ji turi dengti du trečdalius nosies, burną ir smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Vienkartines kaukes ir respiratorius galima dėvėti tik vieną kartą, kaukes keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta. Sudrėkusi apsaugos priemonė praranda apsaugines savybes.

Reikalavimas dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Kaukių arba respiratorių leidžiama nedėvėti, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, pavyzdžiui – valgant ar geriant.

Kitos nemedicininės COVID-19 ligos prevencinės priemonės taip pat yra labai svarbios. Gyventojams rekomenduojama dažniau plauti arba dezinfekuoti rankas, viešose vietose laikytis bent dviejų metrų atstumo nuo aplinkinių, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažniau vėdinti patalpas ir kt.

Primename, kad renginiuose draudžiama dalyvauti žmonėms:

• kuriems privaloma izoliacija, izoliavimo laikotarpiu;
• turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.);
• gavus teigiamą greitojo savikontrolės testo rezultatą (registruotis PGR tyrimo atlikimui).

Parengta pagal koronastop.lrv.lt

2022 01 27

Vilniuje vyko Lietuvos turizmo forumas

Sausio 27 d. Litexpo parodų ir kongresų centre vykusioje Lietuvos turizmo forumo diskusijoje “Kokia yra Lietuvos turizmo industrija šiandien?” dalyvavo LKRA valdybos pirmininkė Jolanta Beniulienė. Diskusijos dalyviai atskleidė įvairių turizmo rūšių pokyčius, sąlygotus prasidėjusios pandemijos bei įžvalgas apie artimiausios ateities iššūkius.

Pasak J. Beniulienės, reikia atskirti konferencijų turizmą nuo bendrai turizmo, kadangi konferencijų dalyvis, atvykęs į renginio vietą įdarbina visą turizmo aukščiausio lygio infrastuktūrą didžiausia apimtimi. Ką parodė pandemija - jeigu atostogų galime atsisakyti, tai verslo plėtros ir tarptautinių konferencijų negalime. Pandemijos metu renginiai niekur nedingo, jie persikėlė į virtualią erdvę arba buvo atidėti ateičiai. Technologijos žaibiškai užkariavo konferencijas. Pokyčiai renginių organizavimo strukūroje negrįžtami. Tai buvo ir bus naujas iššūkis visai industrijai ir pandemijai pasibaigus.

Vis dėlto, COVID pandemiją galima vertinti ir kaip galimybę sukurti kažką naujo. Pavyzdžiui, Klaipėdos miestas išnaudojo pandemijos laiką naujam startui – šiomis dienomis pristatė konferencinio turizmo skatinimo program organizuojantiems renginius mieste. Tai yra aiški žinutė visai Lietuvai - Klaipėda pasuko konferencijų turizmo kryptimi ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais.

Diskusijos metu taip pat buvo išsakytos prognozės, kad konferencijų industrija turi potencialą atsigauti labai greitai ir visu pajėgumu. Ypač kai kalbama apie verslo įmonių renginius. 2021 m. vasarą sulyg pandeminių ribojimų sumažinimu stebėjome staigų įmonių renginių šuolį. Tačiau tarptautinių konferencijų atsigavimo sėkmė labai priklauso nuo ilgalaiko planavimo. Visi laukia kada galės susitikti ateityje “gyvuose” renginiuose. Ateities perspektyvoje matomos tokios tendencijos: dominuos hibridiniai renginiai, mažesnės apimties, tačiau su galimybe dalyvauti virtualiai, vadinasi bendras renginio dalyvių skaičius bus išaugęs, biudžetai [dėl padidėjusių kainų] jau dabar padidėję 20-30 %, o tai mažins mūsų šalies tarptautinį konkurencingumą.

Deja, konferencijų turizmas vis dar nerado vietos Lietuvos turizmo politikoje. Esame nepriskirti, pamesti, sektorius nepelnytai nesuprastas. Tas labai pasijuto per pandemiją. Visomis išgalėmis bandome spręsti šią problemą ir įrodyti kaip konferencijų turizmas gali prisidėti prie šalies ūkio atsigavimo ir pažangos. Tai industrija, kuri ne tik skatina paslaugų eksportą, bet ir turi potencialą prisidėti prie valstybės strateginių tikslų, labai ženkliai prisideda prie investicijų pritraukimo, BVP, naujų idėjų, naujų gydymo metodų, technologijų kūrimo ir t.t. Pandemijai atslūgus tarptautinė konkurencija bus labai arši, nes vienu metu prasidės susikaupusių renginių pasiskirstymas. Čia bus svarbus ir esamos infrastruktūros klausimas, tuo tarpu Vilniaus kongresų centro perspektyva vis dar labai miglota.

Džiaugiamės Klaipėdos siekiu tapti aktyviu konferencinio turizmo centru Lietuvoje. Siekiant aktyviau vystyti konferencinį turizmą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras kviečia teikti paraiškas dėl paskatos organizuoti konferencinio turizmo renginius Klaipėdos mieste, t. y. mokslo ar verslo renginius (konferencijas, kongresus, susitikimus, forumus, seminarus ir kt.). Vienai paskatos paraiškai gali būti skiriama iki 5000 Eur paskatos suma.